Naudinga informacija:
Kai virusai verčia iš kojų
Kai virusai verčia iš kojų
Ne paslaptis, kad kartu su rudeniu prasideda ir virusinės infekcijos. Šiemet jos užklupo gerokai anksčiau nei įprasta. Užuot mėgavęsi besispalvinančia gamta, liekame įkalinti namuose nosinių ir virusų apsuptyje. Ir vėl tenka šauktis gydytojo pagalbos, leisti pinigus vaistams, o mėnesio pabaigoje skaičiuoti centus, kad sudurtume galą su galu. Kokios pagrindinės priežastys lemia staigų ligų plitimą?
Po atostogų – liga
Gydytoja pulmonologė Loreta Karsokienė teigia, kad vienas iš veiksnių, skatinančių susirgimus – tai masinis sugrįžimas į darbovietes bei mokymosi įstaigas po ilgesnių atostogų. „Pakanka vieno sergančio ir virusas gali pasklisti. Pastebiu, kad taip dažniausiai nutinka po atostogų. Ypač jei būna nepalankūs orai“,– pastebėjimais dalijasi L. Karsokienė.
Paplitus virusui serga ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Pulmonologės tvirtinimu, pagrindinės susirgimų priežastys yra gausūs sambūriai bei dažnas buvimas patalpose. Drėgnas, šaltas oras itin palankus peršalimui: „Tada daugiau virusų cirkuliuoja, lengviau apsikrėsti vienam nuo kito, – aiškina specialistė. – Patalpose žmonės užsidaro langus, nes nori kad būtų šilčiau, mažiau vėdinasi ir tuo pačiu aplinkoje palaiko prastą mikroklimatą, kuris didina susirgimų riziką.“
Nevėdinamos patalpos
Jei ilgesnį laiką būsite patalpoje su sergančiu žmogumi, viruso išvengti praktiškai neįmanoma. Vis dėlto, siekiant apsisaugoti nuo ligos, tiek sergantysis, tiek aplinkoje būnantys asmenys turi laikytis nepriekaištingos higienos, dažnai plauti rankas muilu. „Virusas dažniausiai paskleidžiamas oro lašeliniu būdu: čiaudint, kosint, valant nosį. Jeigu rankos gerai nenuplaunamos, o vaikštant liečiami daiktai – stalas, rankenos, jungikliai – virusas pernešamas kitiems. Tačiau visa higiena gali nueiti perniek, jeigu patalpa nebus tinkamai vėdinama, nes virusai joje sėkmingai sklis.
Pasak gydytojos, labai priklauso, kiek laiko praleidžiama su sergančiu asmeniu. „Labai priklauso kiek laiko praėjo po žmogaus apsilankymo: užtrukęs pusę valandos – palieka daugiau virusų, trumpiau – mažiau. Jeigu išėjus jam patalpa gerai išvėdinama arba jei oras išvalomas specialiais įrenginiais, tikimybė susirgti irgi mažesnė, nes virusas išsisklaido“, – apie pavojus pasakoja gydytoja pulmonologė.
Karsokienės teigimu, sušalęs organizmas patiria stresą, taip jo imunitetas tampa silpnesnis, o tada greičiau „prikimba“ virusinės infekcijos. „Taigi, jei esi sušalęs ir šalia kažkas čiaudo, kosti, tai greičiau susirgsi, nei tas, kuris saugosi ir yra šiltai apsirengęs“, – apibendrina gydytoja.
Pavojai namuose
Savo sveikata namuose kiekvienas privalo pasirūpinti savarankiškai. Blogiausia, kai po darbo dienos sugrįžtama į namus, kuriuose nėra palaikomas tinkamas mikroklimatas, o parsinešti virusai turi puikią terpę toliau daugintis. Gydytojos teigimu, oras namuose, ypač miegamajame, turėtų būti ypatingai švarus, kuo mažiau dulkių. Nevėdinamas miegamasis tiesiogiai susijęs su prasta miego kokybe. Jei naktį budinėjate, miegas neramus – tai ženklas, kad organizmui trūksta deguonies. Nuolat neišsimiegantis žmogus pervargsta, tampa jautresnis emociškai ir fiziškai, jį labai lengva įžeisti, sujaudinti, išgąsdinti, mažėja budrumas ir prastėja darbingumas. Palaipsniui miego trūkumas taip nualina organizmą, kad silpnėja imuninė sistema, žmogus tampa virusų auka.
Visgi, kai kurie nėra pratę vėdinti patalpų, nors tai yra būtina. Gyvenantiems prie judrių gatvių didelio malonumo praverti langus nėra – triukšmas, dulkės, mašinų išmetamųjų dujų kvapas, bet specialistės teigimu ir tai yra geriau nei sėdėti viruso apsuptyje. „Jei šalta – geriau trumpai vėdinti, kelias minutes, bet plačiai atidaryti langus. Jeigu žmogus turi specialią aparatūrą valyti patalpų orui, geriausia naudoti ją oro valymui“, – primena L. Karsokienė.
Oro jonizatoriaus dėka namuose jaučiama natūrali gaiva. Ignoruojant nepalankias sveikatai sąlygas ir nuolat kvėpuojant užterštu oru organizme pamažu kaupiasi kenksmingos medžiagos, kurių poveikis sveikatai pasireiškia tik po tam tikro laiko. Žmonės net nesusimąsto, kad netinkamo oro dėka kyla palankios sąlygos išsivystyti piktybiniams navikams, alergijai ar kitoms lėtinėms ligoms.
Galimos komplikacijos
Peršalus organizmas tampa jautresnis virusams, o laiku neišgydžius kyla komplikacijos. Pradžioje kankinęs silpnumas gali peraugti į rimtas kvėpavimo takų ligas. Pasireiškę negalavimai turėtų būti rimtas signalas daryti pokyčius kasdienybėje, atkreipti dėmesį į oro kokybę namuose. Sveikatos blogėjimą galima sustabdyti tik pritaikius kasdienybėje tai, kas yra naudinga sveikatai.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ligos gali paūmėti dėl namuose esančių dulkių, patalynėje gyvenančių erkučių, drėgmėje tykančių bakterijų – visa tai gali būti rizikos veiksniai, lemiantys kvėpavimo takų komplikacijas. Taip pat nevertėtų pamiršti, kad nuolat cirkuliuojantys virusai ir bakterijos kelia tikimybę išsivysti alergijai. Kasdien užgulta nosis, paburkę paakiai – tai tik išorinės pasekmės, tačiau nosyje susikaupusios gleivės gali paveikti net ir klausą arba sukelti chronišką sinusitą. Jei žmogus serga, laiku neišsigydo ligos arba yra linkęs būti prastai vėdinamose patalpose, auga rizika pasireikšti komplikacijoms. „Gali išsivystyti plaučių uždegimas, bronchitas ar sinusitas. Jei žmogus dažnai serga ir yra polinkis į alergiją, gali išsivystyti astma, paūmėja lėtinės ligos – ne tik kvėpavimo, bet ir visos kitos, nes yra vienas bendras organizmas ir jis visas yra apkraunamas“,– perspėja pulmonologė.
Pagalba organizmui
Nekokybiškas oras bei deguonies trūkumas veikia ne tik kvėpavimo takus, bet visą organizmą. Negavę šviežio oro smegenys taip pat nefunkcionuoja pilnu pajėgumu, nervinė sistema gali sulėtėti. Juk neretai pastebime, kad pasivaikščiojus gryname ore savijauta pagerėja. Tai ženklas, kad smegenims trūksta kokybiško deguonies.
Naudojant oro jonizatorių oras išvalomas nuo alergenų ir praturtinamas neigiamais aerojonais, naudingais žmogaus imuninei sistemai. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad tokia aerojoninė profilaktika padeda išlaikyti organizmo atsparumą ligoms bei gydyti bronchinę astmą, chronišką bronchitą, alerginius susirgimus, sinusitą. Toks oras gerina ne tik žmogaus medžiagų apykaitą, bet ir kasdieninę savijautą.
„Daugiausiai oro jonizatorių naudoju tuomet, kai pajuntu, jog trūksta gaivos ir reikia orą išvalyti. Kai namuose daugiau dulkių, arba kažkas serga, tada įsijungiu išvėdinti, išdezinfekuoti orą, – pasakoja gydytoja. – Oras tampa gaivesnis, šviežesnis, o rezultatas matomas akivaizdžiai, nes ant prietaiso plokštelių nusėda daug dulkių. Namuose juntama švara ir gaiva kaip po lietaus.“ Gydytoja primena, kad kiekvienas turi saugoti ir save, ir aplinkinius: „Jeigu sunegalavote, geriau pasiimkite kelias laisvas dienas ir pasveikite būdami gaiviuose namuose nei užkrėskite aplinkinius.“
Lietuvių kalba 
English 
Español 
Deutsch 
Polski