Prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius

Profesoriaus L. Lukoševičiaus teigimu, laisvieji radikalai yra labai aktyvūs ir netgi agresyvūs. Dažniausiai jie atakuoja DNR – nukleorūgštį, apsaugančią ir pernešančią ląstelės genetinę programą. Kaip vaizdingai palygino pašnekovas, DNR – tai kompaktiškas kompleksas, kuriame užšifruotas visų organizmo duomenų įrašas. DNR molekulėje yra saugoma informacija apie žmogaus ūgį, kūno svorį, akių spalvą, kraujospūdį ir ligas ar polinkį jomis sirgti.

 Atakuoja įvairias ląsteles

Laisviesiems radikalams atakuojant DNR ląsteles, sutrikdomas jų genetinis kodas. Tokie pažeidimai ląstelei sutrukdo vykdyti savo funkcijas, o pagal blogiausią scenarijų – ląstelės mutuoja ir transformuojasi į vėžines. Kaip tik su laisvųjų radikalų pažeistomis DNR ląstelėmis mokslininkai dabar sieja susirgimą onkologinėmis ligomis.

Laisviesiems radikalams atakuojant organizmo riebalus ir lipidus, nesočiąsias riebalų rūgštis, o taip pat ir baltymus, sutrikdomos ir destabilizuojamos membranų barjerinės funkcijos. Manoma, kad tai skatina artritų, kataraktos, išemijos, smegenų audinio mikrocirkuliacijos sutrikimų atsiradimą.

Pasak gydytojo biochemiko L. Lukoševičiaus, ypač jautrios laisvųjų radikalų poveikiui galvos smegenų ląstelės. Veikiant laisviesiems radikalams vyksta oksidacijos procesas, kurio metu susidaro susidėvėjimo pigmento lipofuscino perteklius, greitinantis organizmo senėjimą.

Organizmas kovai su laisvaisiais radikalais naudoja antioksidantus, galinčius juos neutralizuoti ir neleidžiančius pažeisti ląstelių. Pačio organizmo sintezuojami antioksidantai vadinami fermentais. O gaunami su maistu vadinami nefermentiniais antioksidantais. Pastarieji, gamtiniai antioksidantai – vitaminai C ir E, flavanoidai, karotinai veikia kaip laisvųjų radikalų gaudyklės ir tuo pačiu padeda organizmui augti, kovoti su infekcijomis, detoksikuoja ir apsaugo nuo ligų organizmą.

 Vanduo – vienas stipriausių antioksidantų

Pasak biochemiko L. Lukoševičiaus, didžiulę svarbą žmogaus gyvenime užima vanduo. Vanduo gyvybiškai svarbus kiekvienam gyvam organizmui. Juk neveltui žmogus be maisto gali išgyventi apie 40 dienų, o be vandens – vos 7-8 paras. Profesoriaus L. Lukoševičiaus teigimu, žmogus savo organizme vandens sukaupti negali, todėl kasdien turi jo gauti apie 30 ml kiekvienam svorio kilogramui. Ir kalbama ne apie visus skysčius, o būtent gryną, švarų vandenį.

Chemiko akimis žmogaus kūnas yra bioelektrolitas, kuriame randama beveik visa Mendelejevo lentelė. Vanduo yra aktyvi medžiaga, kuri dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų. Jis ištirpdo ir aktyviai išnešioja maistingas medžiagas po organizmą. Vanduo valo organizmą nuo vidaus ir išorės toksinų. Skystina kraują, amortizuoja sąnarius, įeidamas į kremzlių sudėtį. Stiprina imuninę sistemą, kovoja su infekcijomis, sudaro sąlygas imunocitams atakuoti vėžines ląsteles. Ir tai tik maža dalis vandens atliekamo darbo mūsų organizme.

„Vandens negali pakeisti joks kitas skystis, nes juose yra dehidratuojančių priedų. Jo negali pakeisti nei pienas, nei sultys. Vanduo yra vandenilio nešiklis, o tai pagrindinis ląstelių biokuras“, – sako profesorius L. Lukoševičius, asociacijos AQUA EST VITA (lot. „Vanduo yra gyvenimas“) valdybos pirmininkas.

Pasaulio mokslininkai kaip vieną stipriausių šiuolaikinių antioksidantų vis dažniau mini redukuotą arba dar kitaip – jonizuotą – vandenį.

Pasak L. Lukoševičiaus, moksliniais, o vėliau ir klinikiniais tyrimais įrodyta, kad jonizuotas vanduo yra antioksidantas, stimuliuojantis imuninę sistemą, valantis organizmą. Specialiais aparatais – jonizatoriais – paruoštas šarminis (gyvasis) vanduo pasižymi imunostimuliuojamuoju, regeneruojamu poveikiu. O rūgštinis (negyvasis) vanduo pasižymi dezinfekuojamuoju poveikiu, naikina bakterijas, virusus, grybelį.

 Pasaulyje – ne naujiena

Įvairių šalių mokslininkai jonizuoto vandens įtaką žmogaus organizmui pradėjo tirti jau prieš kelis dešimtmečius. Čia neginčijama lydere yra Japonija. Po dešimt metų vykusių tyrimų, dar  1966 metais Japonijos sveikatos ir gyventojų gerovės ministerija pripažino vandens jonizatorių kaip medicininį sveikatos gerinimo prietaisą. 1970 metais vandens jonizatoriai pradėti naudoti Pietų Korėjoje, o vėliau taip pat patvirtinti kaip medicininės paskirties prietaisai.

Japonijos mokslininkai H. Hayashi iš Vandens instituto ir M. Kavamura iš Kyowos medicinos klinikos atliko mokslinius tyrimus, kurie tęsėsi nuo 1985 iki 2000 metų ir pateikė išvadas apie  įvairialypį teigiamą šarminio vandens poveikį, įveikiant įvairius susirgimus.

Vėliau susidomėjimas jonizuotu vandeniu išaugo ir kitose šalyse.  Jonizuoto vandens teigiamą poveikį pripažino Vokietijos, JAV, Korėjos, Kinijos ir kitų šalių mokslininkai.

 Prisideda prie japonų ilgaamžiškumo?

Kadangi vanduo dalyvauja visuose organizmo gyvybiniuose procesuose, tai jo antioksidacinis poveikis, neutralizuojant laisvųjų radikalų ardantį poveikį, yra maksimalus. Tai labai svarbi jonizuoto vandens panaudojimo ligų profilaktikai savybė.

Žinomo visame pasaulyje Kyushu universiteto (Japonija) biologas S. Širahata ir jo kolegos 1997 metais parašė vieną pirmųjų mokslinių darbų apie antioksidacines jonizuoto vandens savybes. Taip pat didelį susidomėjimą sukėlė Japonijos ir Vokietijos mokslininkų paskelbti tyrimų duomenys apie jonizuoto šarminio vandens poveikį, skatinant organizmo imuninės sistemos stimuliavimą, stabdant piktybinių auglių vystymąsi, metastazių plėtimąsi. Korėjos ir Vokietijos mokslininkai savo moksliniuose darbuose pateikė išsamią medžiagą apie antidiabetinį jonizuoto šarminio vandens poveikį.

Pasak L. Lukoševičiaus, Japonijoje jonizuotas vanduo kaip antioksidantas naudojamas jau maždaug 50 metų. Šioje šalyje netgi veikia specializuotos klinikos, kuriose pacientai gydomi tik jonizuotu vandeniu.

Profesoriaus L. Lukoševičiaus teigimu, jonizuotas vanduo ne tik pats veikia kaip antioksidantas, tačiau ir daug kartų sustiprina fermentinių ir nefermentinių antioksidantų poveikį. Mokslininkų pateikti  klinikiniai duomenys, kurie patvirtinti eksperimentais, rodo, kad jonizuotas vanduo ne tik padeda sutvarkyti organizmo vidinės terpės šarmų bei rūgščių pusiausvyrą, kontroliuoja laisvųjų radikalų apykaitą, mažina jų kenksmingą poveikį. Vartojant tokio tipo vandenį sukuriamas natūralus organizmo vidinės terpės pašarmėjimas. Manoma, kad tai vienas iš veiksnių, kuris prisideda prie japonų ilgaamžiškumo.