Rėmuo ne tik sukelia nemalonius pojūčius. Jei skrandžio epitelis prisitaikęs prie nuolatinio druskos rūgšties poveikio, tai šiai dažnai patenkant į stemplę, pastarosios dengiamasis sluoksnis išopėja, ilgainiui epitelyje susiformuoja ilgai negyjančios opos, o tuomet kyla grėsmė, kad gali išsivystyti ir vėžinės ląstelės.
Pasak gydytojo I. Strupeikio, į skrandį patekęs jonizuotas šarminis vanduo sumažina rūgštingumą –skrandžio pH padidėja. Skrandyje sumažėjus rūgštingumui, organizmas iškart reaguoja ir ima gaminti daugiau skrandžio rūgšties, tačiau jos gamybos metu susidaro natrio hidrokarbonatas – organizmą šarminanti druska. Patekęs į kraują, jis šarmina visą žmogaus organizmą. O juk tai labai svarbu – organizmo šarminimą mokslininkai įvardija kaip puikų būdą atitolinti senėjimo procesą. „Mūsų mityboje – daug organizmą rūgštinančių produktų: nuo mėsos kepsnio iki kavos puodelio. Tokiam maistui suvirškinti reikia mažiau skrandžio rūgščių, todėl jų išsiskyrimo mechanizmas išsiderina, „aptingsta“. Netrukus pajuntame pasekmes – ima kamuoti rėmuo. O nuolat geriant jonizuotą šarminį vandenį, skatinamas tolygus skrandžio rūgščių išsiskyrimas, užtikrinamas geras virškinimo sistemos darbas ir rėmuo nebekamuoja“, – paaiškino I. Strupeikis.